Mūsų klubas, medžioklė, trofėjai ir laisvalaikis.



,

Esi čia: Pradžia > Klubo Istorija

MEDŽIOTOJŲ KLUBO "BUGENIAI" ISTORIJA



M

edžiotojų klubo „Bugeniai“ istorija mena dar senus sovietinius laikus, kai medžiojome kartu Ukrinų medžiotojų būrelyje. Didžioji dauguma medžiotojų buvo iš Ukrinų ir Bugenių kaimų bei Mažeikių miesto. Kilus kai kuriems nesutarimams (norėta pakeisti būrelio pirmininką) prieš ataskaitinį – rinkiminį susirinkimą buvo įtrauktas į darbotvarkę klausimas ir dėl būrelio padalijimo. Slaptu balsavimu taip ir buvo nutarta - Ukrinų medžiotojų būrelį padalyti į atskirus du būrelius – Ukrinų ir Bugenių. Pagrindus abejuose būreliuose ir didžiąją daugumą sudarė paprasti, aukštas pareigas neužimantys vietiniai medžiotojai. Ukrinų medžiotojų būrelio vadovu buvo išrinktas ilgametis būrelio narys Kostas Antanavičius. Bugenių medžiotojų būrelio pirmininku išrinktas Jonas Statkus jaunesnysis (tame pačiame būrelyje medžiojo ir tėvas, taip pat Jonas Statkus).
Pasidalijus buvusius būrelio plotus į dvi dalis, pradėjome veiklą. Esant planiniam medžioklės ūkiui nebuvo daroma jokia medžiojamų žvėrių selekcija, svarbu buvo vykdyti iš anksto sudarytus žvėrių sumedžiojimo planus. Anais laikais mūsų būrelis turėdavo sumedžioti kelis briedžius, keletą elnių, 20-30 vienetų šernų bei stirnų. Medžiotojai savo reikmėms galėjo pasilikti kas šeštą žvėrį. Kad įvykdyti planus, medžioti reikėdavo rudenį ir žiemą, varyminių medžioklių metu. Medžiokles tykojant iš bokštelių arba sėlinant nebuvo populiarios, nes skerdieną surinkdavo tik rudens arba žiemos metu - tai buvo daroma centralizuotai, o savo reikmėms žvėrieną galėjome pasiimti tik įvykdžius sumedžiojimo planą. Medžiotojams palikdavo tik subproduktai (plaučiai, kepenys, širdys). Juos turėjo teisę pasiimti žvėrį sumedžiojęs medžiotojas, kartais šie produktai buvo sunaudojami medžioklės dienos užbaigimo vakarienėje.
Po medžioklės, pagal medžiotojų draugijos nustatytos tvarką, sumedžioti žvėrys iki tam tikros valandos turėjo būti pristatyti į Mažeikius. Ten laukdavo sunkvežimis, kuris skerdieną gabendavo į Šiaulių mėsos kombinatą tolimesniam apdirbimui. Atitinkamai paruošta žvėriena buvo vežama į užsienį. Medžiotojų klubai ar būreliai pinigų už parduotą žvėrieną negaudavo, nes žvėrys buvo valstybės, ir pinigai už parduotą skerdieną atitekdavo valstybei. Sakoma, kad Lietuvos operos ir baleto teatras buvo baigtas statyti už realizuotas užsienyje žvėrienos pinigus.
Bugenių medžiotojų būrelyje po pasidalijimo liko apie 20 medžiotojų. Tai Stanislovas Undžys, Rimantas Kapeikis, Albinas Kupstas, Jonas Statkus, Danielius Adomavičius, Algirdas Šadauskas, Ričardas Pranskaitis, Alfonsas Undžys, Algis Žibikas ir kt.
Pasibaigus planinėms medžioklėms naujai išrinktam būrelio pirmininkui Jonui Statkui teko pradėti formuoti medžioklės plotų vienetą pagal naujus reikalavimus, pradėti medžioti ir tvarkytis savo plotuose savarankiškai. Tačiau medžiotojai buvo pripratę medžioti viską „kas juda“ ir po kelių metų tai ryškiai pasijautė. Medžioklės plotuose sparčiai sumažėjo žvėrių, buvo prieita netgi prie tokios ribos, kad beveik nebeliko ko medžioti. Visi medžiotojai tai matė ir suprato, kad reikalinga imtis kardinalių priemonių keičiant požiūrį į medžioklę aplamai, o kad tai įvykdyti reikalinga pakeisti visą būrelio valdybą ir pirmininką. Ši problema buvo iškelta įvykusiame ataskaitiniame - rinkiminiame susirinkime, kuriame ir buvo išrinkta nauja valdyba su pirmininku – juo tapo Algirdas Šadauskas.
Pirmą medžioklės sezoną buvo sumedžiota labai mažai žvėrių – daugiausiai stirnų, lapių, kiškių. Per visą žiemą pastebėti vos vieno šerno palikti pėdsakai. Nuo to laiko imtasi kardinalių priemonių žvėrių populiacijos didinimui. Nors labai daug buvo prieštaraujančių, pradėjome statyti stacionarias šėryklas, pirkti pašarus, šerti žvėris. Kadangi kolūkių nebebuvo, tai pašarus teko pirkti iš klubo sukauptų lėšų. Pagrindinis argumentas, kad nereikia žvėrių papildomai šerti buvo tas, kad nėra žvėrių ir nebus tų pašarų kam ėsti. Tačiau valdyba ir medžiotojai šėrė žvėris papildomai ir tai davė rezultatų. Kas metai žvėrių skaičius vis augo. Pradėjome per sezoną sumedžioti po 5-6 šernus ir kiekvienais metais banda vis didėdavo ir sumedžiojimo skaičius per sezoną išaugo iki 50 šernų. Sustiprinus medžioklės kontrolę, pradėta auginti trofėjinius stirninus, vykdyti planingą ir protingą selekciją. Po kelerių metų tai davė rezultatų - sumedžiojome pirmuosius stirninus su medaliniais ragais, vėliau tokių būdavo sumedžiojama kasmet po keletą. Tačiau visa tai buvo pasiekta ne per vienerius metus, o prireikė 5-6 griežtos kontrolės ir darbo metų. Buvo įrodyta, kad protingai medžiojant mūsų labai judriuose ir negausiai miškinguose plotuose, galima turėti optimalų žvėrių kiekį ir sėkmingai jį išlaikyti be žalos miškams ir žemės ūkiui. Nors žvėrių skaičius mūsų plotuose gana didelis, tačiau klubo istorijoje dar nebuvo atvejo, kad reikėtų kam nors atlyginti nuostolius, padarytus laukinių žvėrių.
Susikūrus klubui, itin aštriai iškilo brakonieriavimo problema. Kovojant su ja pradėti rengti reidai naktimis, dažniau lankomasi miškuose, pamiškėse, laukuose, prie vandens telkinių. Buvo sulaikyta keletas „etatinių“ brakonierių, kurie buvo perduoti aplinkos apsaugos inspektoriams. Konfiskuoti įvairūs šautuvai, kita su nelegalia medžiokle susijusi įranga. Kilpų būdavo pristatyta tiek daug, kad vos ne kiekvieną medžioklę kilpoje atsirasdavo medžiokliniai šunys ar net patys medžiotojai. Buvo pradėti reidai kovai su kilpininkais. Per reidą būdavo randama ir nuimama po 20-30 kilpų, paspęstų įvairiems žvėrims. Daugiausia kilpų buvo statoma kailiniams žvėreliams - jenotams, kiaunėms, jas rasdavome neaukštai, todėl ten labai dažnai pakliūdavo medžiokliniai šunys, kurie šiose kilpose paprasčiausiai žūdavo. Šitokią „medžioklę“ skatino tai, kad pardavus pavyzdžiui lapės kailį, galėjai už jį gauti mėnesinį dirbančio žmogaus atlyginimą.
Dabartiniu metu mūsų klube medžioja apie 30 medžiotojų. Nuo 2009 metų klubui vadovauja Renatas Tamošiūnas.
Labai daug dėmesio skiriame laukinių žvėrių šėrimui žiemos sezono metu, reguliariai yra vykdomos biotechninės priemonės, vis atnaujinami arba statomi nauji medžiokliniai bokšteliai. Siekiant faunos biotechninės įvairovės gausinimo, mūsų klubo plotuose 2012 metų pavasarį buvo nupirkta ir paleista į laisvę 12 danielių, kurie puikiai adaptavosi ir gyvena mūsų miškuose. Bendros pastangos ir darbas susitelkus globojant fauną bei kovoje su brakonieriais duoda puikių rezultatų – jie matomi pagal gausėjantį gyvūnų skaičių mūsų miškuose.

Algirdas Šadauskas

.

.

.

.

.

.

.

.

.


Klubo vadovas

RENATAS TAMOŠIŪNAS

Klubo nariai:


http://www.medziotojuklubasbugeniai.lt

/ Pradžia / Foto Galerija / Rekvizitai / Kontaktai / 2% Parama / Adsense Privatumo Politika /

Svetaines kūrejai: Gerimantas Petrauskas ir Arturas Smalenskas. Copyright©2012

Rekomenduojama rezoliucija: ne mažiau kaip 1024x768 px.