Medžiotojų klubo Bugeniai herbas

Mūsų klubas, medžioklė, trofėjai ir laisvalaikis.

Mažeikių herbas


,

Esi čia: Pradžia > 2014 metų archyvas


Medžiotojų klubo „Bugeniai“ 2014 metų archyvas


Blogas oras medžioklei nesutrukdė...

Šeštadienio orų prognozėblogas oras medžioklės nesumaišė pranašavo lietų su šlapdriba bei vėją, smarkesnį nei 25 metrai per sekundę. Įtaresni nusprendė, kad prastas oras užslinko todėl, kad tai buvo paskutinio metų mėnesio 13 diena ir medžioklei jis bus netinkamas. Ir iš tikrųjų, 7 val. ryte už lango smarkiai lijo ir pūtė labai stiprus vėjas, plėšdamas paskutinius medžių lapus , užsilikusius nuo rudens. Kai kurie iš medžiotojų bevelijo pasilikti šiltuose savo guoliuose, negu sušalti ir rizikuoti sušlapti tokiu darganotu oru. Tačiau tiek medžiotojai, tiek žvejai puikiai žino, kad pabūti gamtoje blogo oro nebūna, būna tik bloga apranga, tad ir mūsų klubo vyrai į eilinę varyminę medžioklę susirinko gana gausiai, tiesa, kai kas ir gerokai pavėlavęs...
Iš vakaro apžiūrėję šėryklas prie bokštelių medžiotojai nustatė, kad šernai jų laukia vadinamame „Montvydo“ miškelyje. Šis nedidelis miškas, tarpusavyje dar vadinamas „stebuklingu“, nekartą įrodė kad yra vertas šio vardo, nes jame yra buvęs sumedžiotas ne vienas šernas. Išsklaidytas pašaras šėryklose prie bokštelių rodė kad ilgašnipiai ten tikrai lankėsi. Pirmąjam varymui tradiciškai sustojom ant keliuko, einančio per minėto miškelio vidurį, vėjas siūbavo aukštaūges egles ir pušis, grėsmingai svyruojančias virš mūsų galvų. Miškais atkeliavęs gruodis“ užtraukė“ ledu vandenį medkirčių paliktose neužlopytose duobėse, tačiau plonas ledas lūžinėjo po mūsų kojomis ir skleidė ne mažesnį garsą, negu stūgaujantis vėjas. Žiema turbūt žinojo, kad jai dar per anksti čia karaliauti, todėl šansų išgirsti artėjantį žvėrį mums nebuvo. Turėjom pasikliauti tik savo akimis ir nuojauta, tačiau žvėrys, skirtingai negu žmonės, pajutę varovus kilo ir judėjo linijoje stovinčių medžiotojų link. Varymui baigiantis prieš Aurimą Š. iššoko stirnos jauniklis, kuris čia pat ir buvo sumedžiotas. Šernų nesulaukėme. Pasveikinę Aurimą su laimikiu, kitam varymui nuvykome į vadinamus „Lymanto krūmus“.
Ant keliuko išsitraukę numerius nuėjome stoti į savo vietas linijoje. Miškelis nėra platus, tačiau yra ilgas, jis driekiasi palei Ventos upę apie pusantro kilometro. Man teko penktas numeris, vėjas pūtė nuo medžiotojų link miškelio, tad šansai ką nors sumedžioti buvo minimalūs. Vėjas ir lietus košė kiaurai, lindo į užantį, gnaibė sprandą ir kojas. Negelbėjo nei žieminė striukė, nei jos gobtuvas, užmaukšlintas ant galvos, viena tokio laukimo valanda prilygo trims normaliomis sąlygomis. Varovų nesimatė, tačiau staiga išgirdau mūsų šunų lojimą, aiškiai leidžiantį suprasti, kad jie kažką yra pričiupę. Po minutės garsai nutilo, tad pamaniau kad šunys žvėris nuvarė į miškelio galą. Staiga pastebėjau didžiulę juodą šernę, už jos gal 5 – 6 pernykščius šerniokus, tad nedelsiant paleidau du šūvius. Vienas šernas iš šios kompanijos krito vietoje.
Po pietų vėjas aprimo, tad nusprendėm dar pamedžioti “ Armalyno“ krūmuose. Apsitarę kur geriau išdėstyti medžiotojus, sustojome į savo vietas, tačiau belaukiant varovų, pasipylė lietus, lijo gal pusvalandį, todėl peršlapom kiaurai. Žvėrių šiame varyme nematėme nei vieno, ir nors buvo tik trečia valanda vakaro, medžioklę nusprendėm baigti.
Padėkoję Šv.Hubertui ir Medeinei už pasiųstą šios dienos laimikį išsiskirstėme po namus.

Gerimantas Petrauskas


Dėl 2014 / 2015 metų medžioklių su varovais draudimų

Lietuvoje niekaip nepavyksta sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimo, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius šalyje įvedė tam tikrus apribojimus medžiotojams. Labiausiai šio laisvalaikio būdo mėgėjams skauda širdį dėl maro grėsmės zonoje uždraustų medžioklių su varovais. Mokslininkai sako, kad tokių draudimų reikėjo jau seniai, tačiau jie viruso plitimo nesustabdys, o tik sulėtins...

plačiau

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS / VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS VALSTYBĖS OPERACIJŲ VADOVAS

SPRENDIMAS DĖL MEDŽIOKLIŲ ORGANIZAVIMO

2014 SPALIO 10 d. Nr.B1/875

Vilnius

atidaryti


Kranklys

Nuo 2013 metų lapkričio dirbu vienoje iš Europos sąjungos saulėtų valstybių gamyklų. Ji didelė, čia dirba daug žmonių, tačiau be darbininkų čia triūsia ir keletas būrelių šunų bei kačių, atskrenda įvairių paukščių, mintančių atliekomis iš gamyklos valgyklos. Nors maisto atliekos maišuose kraunamos į konteinerius, šunys įsigudrina įšokę į jų vidų ištempti juos ant žemės, sudraskyti ir taip susirasti sau maisto. Tada į puotą atskrenda ir paukščių, daugiausiai varnų ir kuosų, tačiau vieną rytą ant šiukšlių konteinerio pastebėjau tupintį kranklį. Jis patraukė mano dėmesį dėl to, kad gana drąsiai jautėsi šioje vietoje, o man einant artyn, nekreipė į mane jokio dėmesio. Aš prisiartinau prie jo gal per porą metrų, tačiau kranklys apsidairęs įšoko į konteinerį ir pradėjo pietauti. Stebėjau jį keletą minučių, dar arčiau priėjęs telefonu padariau kelias nuotraukas, tada paukštis nuskrido.
Apie šį keistą paukštį, nebijantį žmonių, papasakojau vienam pažystamam vietiniam darbininkui, o jis paporino šio kranklio, vardu Gošu, atsiradimo gamykloje istoriją. Tai atsitikę bene prieš 17 metų, kada darbininkai gamyklos teritorijoje radę lizdą su dviem kiaušiniais, vienas iš kurių jau buvęs sudužęs. Sveikąjį žmonės paėmę, ir kažkur katilinėje išperinę, iš jo ir išsiritęs kranklys Gošu. Vardą krankliui darbininkai davę pagal žmogaus, kuris jį globojo, vardą, o globojo žmogus jį tikrai rūpestingai – kasdien atnešdavo po virtą vištos kiaušinį, kokio pyrago gabalėlį ar šiaip kokio skanėsto. Palepindavo paukštį skanumynais ir kiti darbininkai, todėl ilgainiui jis ir priprato prie žmonių. Užaugęs Gošu tapo pakankamai jaukiu paukščiu, jeigu jam žmogus patinka - leidžiasi paglostomas, tačiau įkyruokliams dažnai įkerta ir į ranką. Dienomis čia labai karšta, temperatūra pakyla iki 40 ir daugiau laipsnių, tad Gošu kartais iki jam reikiamos vietos stengiasi nueiti žmogaus šešėlyje, nes skristi tingi. Iš šalies žiūrint tas vaizdelis, kada kranklys keliauja kartu su žmogumi, atrodo gana juokingai.
Smagu gamtoje stebėti gyvūną, nebijantį žmonių, o tai dar kartą įrodo, kad gėrio pasaulyje vis dėlto daugiau, o laimingas paukštis kaip ir žmogus - gali būti tik laisvas.

Gerimantas Petrauskas


Esi čia: Pradžia > 2014 metų archyvas


Klubo vadovas

RENATAS TAMOŠIŪNAS

Klubo nariai:


http://www.medziotojuklubasbugeniai.lt

/ Pradžia /Foto Galerija / Rekvizitai / Kontaktai / 2% Parama / Adsense Privatumo Politika /

Svetaines kūrejai: Gerimantas Petrauskas ir Arturas Smalenskas. Copyright©2012

Rekomenduojama rezoliucija: ne mažiau kaip 1024x768 px.